Mergaitė stovėjo sustingusi iš nuostabos. Atsisukusi žiopsojo į sieną už savęs "Oho, geras" pagalvojo ji kai paskendo kažkieno glėbyje:
-Na ir kaip? - linkmas baselis sučirškė į ausį. Em iš kart suprato mamą
-Oho - išspaudė mergaitė.
Mama nusijuokė ir paleido ją. Atėjo tėčio eilė. Jis santūriai apkabino dukterį. Po kelių minučių garšiai sutriumfavo raudonas traukinys. Em tik dabar pastebėjo jį. Traukinys palyginti su tais kuriuos ji matė už sienos buvo lyg diena ir naktis. Mergaitė su tėvais nutrepsėjo ieškodama kur mažiau burtininkų. Kai rado, Em tėtis lengvai įtempė lagaminą ir kitus reikmesnis į traukinį. Jie visi atsisveikino su ja. Net ir jos brolis parodė, kad jam trūks mažosios sesutės. Dar kartelį sugriaudėjus traukiniui, mergaitė įšoko į traukinį. Šis lėtai pradėjo judėti. Em nepaliajamai mojavo savo šeimai, kuri atsakė tuo pačiu, kol galiausiai jie dingo. Mergaitė susirado laisvą kupė ir įsitaisė joje.