Siena

Gil apsikrovusi didžiausiai lagaminai, maišeliais, dėžutėmis ir kitokiais niekais susieškojo perejimo sieną. Apsidairiusi aplinkui įsibegėjo ir... (tesinys kitoj temoj xD)

Atėjusi Gracella su visais daiktai pažiūrėjo į sieną susikaupė ir įbėgo į ją. (kažkas tokio xD)

Em vis dar sliūkino, nes žinojo, kad šiek tiek per anksti. Merginai ramybės nedavė vienas dalykas. Ji apskritai nenutuokė su kokiu traukiniu ji vyks. Čia traukiniai zujo iš vieno galo į kitą. Mergaitė žiopsodavo į žiobarus ir bandė atrasti ką nors kas būtų tiek apsikrovęs kaip ji. Juk tai neturėtų būti taip nepastebima. Tačiau.. Em giliai atsiduos ir tik stūmė vežimą.. Atrodė, kad visą stotį eina jau kokias 3 valandas. Staiga brolis sučiupo Em už rankos. Ši vos neperdribo išgazdinta:
-Tau Dievas davė nors kiek proto? - suniurzgėjo piktai ištraukdama ranką - Nori nužudyti dar nespėjus pradėti lankyti mokyklos?
-Nusiramink, nes jei ne aš tikrai ten nenuvyksi - jo šypsena buvo pergalinga - Mes jau atėjome o tu sau trepsi toliau.
Em apsidairė. Jie stovėjo ties pertvara ant kurios buvo parašyta 9 ir 10 peronai. Mergaitė nužvelgė bėgius, bet nebuvo jokio traukinio. Jos brolis kaip nujausdamas kalbėjo toliau:
-Tu nevyksi paprastu traukiniu - privertė mergaitę pažvelgti į jį - Matai tą pertvarą? - parodė galvos mostu
Em pasekė jo žvilgsnį
-Na ir..
-Ir tai jog už jos laukia tavo peronas - jis vėl šypsojosi
-Cha Cha..Labai juokinga. Dabar nori, kad įsimuryčiau į sieną - nepatenkinta burbtelėjo, tačiau iš esmės patikėjo juo.
-Dabar eik ir nesibaimink - berniukas kalbėjo rimtai - pirmas eisiu aš, kad matytum jog neįsimūrisi - pasišaipė jis ir nužingsniavo pertvaros link po kelių akimirkų jo nebebuvo.
Em žiopsojo. Apibėgo pertvarą, norėdama įsitikinti, kad jis nesislepia, bet brolio nebuvo. Tvirtai įsikibusi vežimą, Em nurijo seiles. Pradėjo artėti prie pertvaros, vis greityn, greity..Kol galiausiai užsimerkė, tikėdamasi, kad mažiau skaudės. Tačiau jokio skausmo nebuvo ji atsimerkė už savęs palikdama lygią mūro sieną.